Jazzu: Aš esu laiminga, nes pasirinkau tokia būti 

„Niekada nesuprasiu, kodėl moterys nori atrodyti kaip kažkas kitas, kodėl norima susivienodinti“, – sako viena ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių Justė Arlauskaitė-Jazzu ir pasakoja apie savo grožio suvokimą, patirtis ir pokyčius tapus mama. 

Juste, esate viena matomiausių Lietuvos moterų. Ar populiarumas ir scena pakeitė Jūsų požiūrį į save ir išvaizdą? 

Sakyčiau, sužalojo. Bent jau kuriam laikui. Kai nori nenori matai save iš visų kampų, kartais nelabai vykusių, ne iš gražiausio kampo nufotografuota, atsiranda baisus savikritiškumas. O dar prisideda komentarai, kad esi kažkokia tokia ar anokia… Labai jauna tapau žinoma, tad buvo tikrai sunkių momentų. Kartais atrodė, kad norisi tiesiog prasmegti, tačiau tai tapo puikiu atspirties tašku meilės sau link.

Nors artimieji visą gyvenimą kartojo, kad esu graži, aš pati tuo patikėjau tik visai neseniai. Nueitas ilgas kelias, tačiau, matyt, visos patirtys ir branda davė kitokį suvokimą apie save. Dabar man nebeįdomu, ką galvoja kiti, esu sau graži, o kai tokia nesijaučiu, nebebijau būti ir negraži. Esu visokia, ypatinga, unikali ir visapusiškai graži. Pagaliau tai suvokiu. 

Kaip Jums pavyksta atsiriboti nuo visų žvilgsnių, nuomonių, patarimų ir virtualių „pamokymų“, kaip turėtumėte atrodyti? Kieno nuomonė apie išvaizdą Jums įdomi? Kieno patarimų klausote? 

Ankstyvoje jaunystėje į širdį imdavau kiekvieną žodį, o dabar manęs įžeisti nebeįmanoma. Puikiai žinau, kas esu, ką galiu, ir tokia sau patinku. Kai gyveni įdomų ir prasmingą gyvenimą, nelabai domina, ką apie tave galvoja kiti. Ne mano problema, jei žmonės net gražiuose dalykuose sugeba įžvelgti blogį. Manau, tai nelaimingi žmonės, kurie neranda meilės, galbūt turi psichologinių traumų. Aš esu laiminga, nes pasirinkau tokia būti. Esu empatiška, neturiu noro pulti žmonių ir aiškinti, kaip jiems atrodyti ar gyventi. Ir neturiu laiko jiems atsakinėti ir kažką įrodinėti. Blokuoju bet kokį blogį ir kuriu savo pasaulį.

O grožio klausimais aš pasikliauju savimi ir mane supančiais specialistais: nuo plaukų stilisto iki dizainerių, su kuriais dirbu. Mano nuomonė – man visada pagrindinė, nes tai – mano kūnas, mano įvaizdis. Nenoriu būti niekuo kitu, noriu maksimaliai būti savimi. Turiu savo skonį ir braižą, esu atpažįstama pagal savo muzikos garsą ir kokybę, kaip kiti žmonės įvardija, Justišką. 

Sielos ir kūno higiena. Balansas. Būna, kad sutinki žmogų, kuris vizualiai atrodo gražus, tačiau imi bendrauti ir supranti, kad iš tiesų jis nėra geras žmogus. Tuomet ir tas išorinis grožis sumenksta. Ir būna atvirkščiai. Taigi grožis man daug platesnė sąvoka nei tik kūno dalys. Man svarbu unikalumas, asmenybės raiška. Kažkada net galvojau, kokie vyrai man gyvenime patiko ir visi iki vieno buvo drastiškai skirtingi. Manau, tai liudija, kad vieno grožio standarto aš neturiu (šypsosi). 

Man labai baisu, kaip dabar standartizuojamas grožis, ypač socialiniuose tinkluose. Kartais apsidairai ir supranti, kad gyveni Kardashian apsuptyje. Niekada nesuprasiu, kodėl moterys nori atrodyti kaip kažkas kitas, kodėl norima susivienodinti. Man tai šių dienų tragedija. Asmenybių nebuvimo tragedija. Pasaulis myli asmenybes, todėl aš esu už unikalumo puoselėjimą ir rūpestį kūnu bei siela. 

Kaip bėgant metams keitėsi Jūsų grožio supratimas? 

Aš visada buvau gana savikritiška, tik dabar šiek tiek nuo savęs atsiknisau, tačiau niekada nenorėjau būti į ką nors panaši, pavyzdžiui, Beyonce ar Britney. Na, gal kažkada vaikystėje, kai su draugėmis mėgdžiodavome „Spice Girls“ (juokiasi). Labai anksti supratau, kad tiesiog noriu būti geriausia savo versija.

Niekada nebijojau eksperimentuoti su išvaizda. Taip reiškiau savo emocijas, augau, ieškojau, transliavau žinutes, tai buvo ir yra mano saviraiška. Juk esu scenos žmogus. Ir man šis kitimo procesas – smagus. Manau, kad taip pat labai sveika pakeliauti po platųjį pasaulį, tada labai greitai baigiasi visi standartizavimai.  

O kaip požiūris pasikeitė tapus mama? 

Atsipalaidavau. Kalbant apie grožį – taip pat. Kūnas, žinoma, pasikeitė, bet dabar jis man dar gražesnis nei anksčiau. Dėkoju jam už išnešiotą gyvybę, jaučiuosi tapusi ypatingo stebuklo dalimi. Nė nebandysiu paaiškinti, ką reiškia tapti mama, tik mamos tai supranta ir tai yra dar vienas stebuklas. 

Vis dėlto pogimdyvinis laikotarpis man buvo sunkus. Skydliaukė suėdė inkstus ir kepenis, dėl to priaugau nemažai svorio, išslinko plaukai, atsirado daug sveikatos sutrikimų. Bet aš visada ieškau maksimalios pagalbos, tad su medikų ir grožio specialistų pagalba išgyvenau ir tai. Dabar tiesiog stengiuosi kuo daugiau save palepinti procedūromis, masažais, meditacijomis. Rūpinuosi savimi visapusiškai, nes noriu būti sveika ir tapti geriausia ir gražiausia įmanoma savo versija.  

Šiais laikais riba tarp to, kas vyriška ir moteriška, darosi vis blankesnė. Vyrai pamažu traukiasi nuo old-school’inių vyriškumo standartų. Kokią grožio ir santykio su išvaizda filosofiją sieksite perduoti sūnui? 

Svarbiausia, kad vaikas augtų apsuptas meilės, matytų pasaulio margumą. Man svarbiau įžvelgti ir puoselėti jo talentus, padėti jam visapusiškai augti, kad jis suprastų, jog yra laisva siela ir turėtų galimybę rinktis. Man nesvarbu, ar jis bus mokslininkas su uniforma, ar vaikščios su sijonu, tegu daro tai, ką nori. Ne tai gyvenime svarbiausia. Svarbiausia, kad būtų laimingas.  Be to, koks skirtumas, aš ir pati daug geriau jaučiuosi su vyrišku švarku nei trumpa sexy suknele. Leiskime žmonėms atrodyti taip, kaip jie nori, ir būti savimi. Niekada nesuprasiu to brukimo į rėmus. 

Kokį grožio supratimą Jums pačiai diegė vaikystėje? Ką dabar norėtumėte pasakyti tai mažai mergaitei, kuria buvote? 

Daug metų man buvo sunku priimti komplimentus. Mano giminės moterys pagirtos visada rausdavo ir sakydavo: „Ne, ne, prieš mėnesį, žinok, dar lieknesnė buvau.“ Arba: „Baik tu, kokia šukuosena, jau reikia pas kirpėją bėgti.“  Toks modelis įsėdo ir į mano sistemą, bet žinau, kad negerai save ir savo pastangas menkinti. Man prireikė daug metų, kol supratau, kad esu graži, ir išmokau už komplimentą nuoširdžiai padėkoti.

Kiekviena maža mergaitė turėtų žinoti, kad ji nuostabi tokia, kokia yra, ir dėl nieko nereikia jaudintis, ypač to, ką pasakė kaimynė ar pavydi draugė. Reikia save mylėti, saugoti savo erdvę ir niekada nepamiršti žaisti gyvenimo, kaip ir vaikystėje žaidėme, nesvarbu, kad žaislai jau kitokie. 

Kokia Jūsų dabartinė grožio rutina? Gal turite susikūrusi ir kokių nors grožio ritualų su sūnumi? 

Mūsų su sūnumi Majumi pagrindinis ritualas – maudynės. Jis tiesiog dievina vandenį! Kaip ir aš. Aš galiu mirkti vonioje valandų valandas. Su „Epsom“ druskomis, eteriniais aliejais, masažais, kaukėmis. Turiu tinkamą odą, kuri ilgai nereikalavo daug priežiūros, tačiau 30-ies supratau, kad vis dėlto privalau ja rūpintis labiau. Skrydžiai, beveik kasdieniai makiažai, stresas, neišmiegotos naktys tikrai turi įtakos odai, o prevencija – visada gerai. Tad ir tapau MATH ambasadore. 

Ar teikiate prioritetą laikui sau? Kaip tarp tiek daug veiklų pavyksta rasti laiko sau ir išvaizdos puoselėjimui? 

Gimus vaikui viskas susidėliojo į vietas. Jau ir anksčiau buvau supratusi ramybės svarbą, todėl bėgdavau į miškus patylėti, parašyti, pabūti gamtoje, bet vis per mažai. O dabar tiesiog viskas kitaip: noriu būti su Majumi, noriu, kad jis jaustų mane ramią, o ne išsitaškiusią, todėl tų pabėgimų iš triukšmo vis daugėja. Aišku, tai nebūtinai išvalo mano galvą. Būna, sėdžiu, tarsi darau kažką sau gero, pavyzdžiui, manikiūrą, tačiau trinuosi, nerimastingai judu kėdėje, nes atrodo, kad tuo metu geriau galėčiau dainą rašyti, iki studijos nulėkti ar dar kažką padaryti. Kartais man išvis atrodo, kad gyvenu paralelinį gyvenimą, nes nesu visiškai šioje žemėje, nuolat kažką galvoju, analizuoju, nesvarbu, reikia to ar ne. Būti menininke-analitike nėra lengva (juokiasi). 

O išvaizdos puoselėjimą patikiu profesionalams. Bent porą kartų per mėnesį nueinu į procedūras, o oda kasdien rūpinuosi namuose. Kai turi tinkamos kosmetikos ir rutiną, tai nesudėtinga. 

Jūsų oda išties atrodo nepriekaištinga. Ar esate turėjusi kokių nors odos problemų? Ar jautėte odos pokyčių nėštumo metu ir vėliau, pagimdžius sūnų? 

Turiu išties gražią odą. Gal tik du kartus gyvenime turėjau spuogą ir tai nelabai matomą. Ir nėštumo metu oda tiesiog švytėjo. Apskritai, nėštumas buvo mano grožio apogėjus. Galėčiau amžinai būti nėščia. Tokia laiminga ir švytinti buvau. Pagimdžius, deja, gravitacijos dėsniai padarė savo, plius, kaip minėjau, skydliaukės sutrikimo išprovokuotos ligos. Bet dabar viską galime sutvarkyti pasitelkę sportą, plastinės chirurgijos specialistus ar gerą kosmetiką.  

Kokių turite odos priežiūros tikslų? Kas Jums svarbiausia? 

Man nebe 20 metų, todėl, kad ir kaip gražiai bręstu, tikrai pagalvoju apie senėjimo procesus. Nors esama odos būklė – gera, norisi užkirsti kelią pablogėjimui. Juk nė viena nenorime papilkėjusios odos, juodų paakių ar ankstyvų raukšlių. Aš į viską žiūriu kompleksiškai. 

Neseniai tapote MATH kosmetikos ambasadore. Kodėl MATH? Kuo šis ženklas Jums artimas? 

MATH kosmetiką naudojau ir anksčiau, dar iki tol, kol tapau ambasadorė, todėl, kai gavau pasiūlymą su jais bendradarbiauti, iš karto sutikau. Tiesiog sutampa mūsų vizijos, vertybės. Jau po pirmo pokalbio su ženklo įkūrėja Marija man buvo aišku, kad šnekame apie estetiką ir rūpestį savimi plačiąja prasme. Ir pats pavadinimas „MATH Scientific“ daug pasako: mokslas yra mokslas, tai – tikra.  

Kokie MATH produktai Jūsų mėgstamiausi? Kokį poveikį pajautėte pradėjusi juos naudoti? 

Man labiausiai patinka MATH aliejai ir serumai. Jų turiu visus ir keičiu pagal nuotaiką ir odos būklę. Aliejai labai gelbsti per keliones į šiltus kraštus ir renginius. Jie labai lengvučiai, neapsunkina odos, bet labai gerai drėkina ir suteikia švytėjimo. Taip pat dievinu jų BB kremą – lengvas, o oda atrodo tarsi iš reklamos, kažkoks kosmosas. Šaltuoju sezonu man labai patinka „Skin Shield“ kremas, kuris apsaugo odą nuo staigios temperatūros kaitos ir kandančio šaltuko. 

Jūs spinduliuojate pasitikėjimu. Ar visada taip buvo? Kas Jums labiausiai suteikia pasitikėjimo savimi? 

Man pasitikėjimo suteikia pažadų sau ištesėjimas. Deja, mes taip sutvarkyti, kad dažniausiai dėl kitų persiplėšiame, o save pamirštame. Taip nereikėtų daryti. Pasaulis prasideda nuo mūsų pačių, tad, kaip rūpinsimės savimi, kaip jausimės, tą ir spinduliuosime, tą ir gausime atgal. Viskas – mūsų pasirinkimas ir aš renkuosi save. Tai man ir suteikia pasitikėjimo savimi.

Žinoma, iki tokio požiūrio man reikėjo suaugti, nors drąsi ir atvira buvau visada. Niekada netylėsiu, jei reikės užstoti silpnesnį ar apginti savo nuomonę. Jei reikia, galiu keiktis, galiu būti griežta ir sakyti NE, bet drąsa kalbėti ar aštrumas niekada nepakeis mano jautrios širdies ar šviesios muzikos. Džiaugiuosi dabartiniu savo būviu. Manau, kad turime brėžti ribas, saugoti save ir savo erdvę, kalbėti be užuolankų. Turime gerai jaustis savo odoje ir kūne. Turime rinktis save.