Kas slypi už „MATH“ kosmetikos?

Vaidos Baranovės tekstas

„MATH Scientific“ kosmetika, rodos, per naktį sužibusi Lietuvos padangėje, dabar jau žinoma beveik kiekvienam, kas domisi odos priežiūra, naujovėmis, mada. Man – taip pat. Tad eidama susitikti su „MATH“ įkūrėja Marija VALAITE tikiuosi atverti duris į pasaulį, kuriame mokslas ne tik paleidžia į kosmosą raketas, tačiau ir pasitarnauja kuriant tai, ką kasdien tepame ant savo veido.

Vos susitikus su Marija suprantu, kad tai – moteris, su kuria kalbant galima pamiršti, jog bendrauji su nepažįstamu žmogumi. Ji – elegantiška ir pasitempusi, tačiau kartu šilta ir charizmatiška. Visiškai įtraukianti į savo pasaulį, tačiau nepamirštanti pasidomėti apie tave ir skirti dėmesį tavo atsakymui. Mums pradėjus pokalbį, jaučiuosi lyg iškart galiu eiti ten, kur svarbu.

Kadangi prieš susitinkant padariau „namų darbus“, žinau, kad iki „MATH Scientific“ buvai atsakinga už žinomų įmonių rinkodarą ir komunikaciją, užėmei aukštas pareigas, turėjai galimybių toliau kilti karjeros laiptais. Kaip radai savyje drąsos viso to atsisakyti ir pradėti savo verslą?

Nemeluosiu, prireikė ne vienų metų, kol nusprendžiau, kad jau laikas ir nebenoriu atidėlioti. Turbūt tai yra bet kokios sėkmės ir saugumo paradoksas: supranti, kad vos tik pasiekus tikslą iškart atsiranda naujas. Neegzistuoja toks dalykas kaip „pasiekiau ir jau viskas“. Yra labai plona riba tarp saugu ir pernelyg saugu. Tai, be abejo, nekeičia fakto, kad man teko dirbti su savimi, kad nugalėčiau dvejones ir abejones savo galimybėmis. Manau, tai niekam nesvetima: vieną dieną tiki, kad gali viską, kitą tiesiog nori šalia turėti pagalvę, nes jauti, kad bet kurią akimirką paslysi.

Norėtųsi pasakyti, kad tiesiog sukaupiau visą drąsą, giliai įkvėpiau ir stačia galva šokau į nežinomybę, tačiau taip nebuvo. Man drąsos suteikė planavimas, strategijos kūrimas, tyrimai, skaičiavimai ir pasitikėjimas koncepcija bei verslo partneriais. Net jei ir kartais abejojome savimi, tikrai neabejojome tuo, kad sujungus verslo ir mokslo jėgas galima sukurti kažką labai ypatingo. Nepakeitėme gyvenimo tą pačią akimirką. Vystyti „MATH“ pradėjome laisvu laiku, dar turėdami kitus darbus. Leidome idėjai ir verslui šiek tiek subręsti, prieš pasinerdami 100 procentų. Iki šiol pasitikime start slow (lėtos pradžios – aut. past.) principu.

Kodėl nusprendei pasirinkti grožio sritį? Rodos, kosmetikos ir taip netrūksta, konkurencija – milžiniška, paskęsti rinkoje lengviau nei bet kada.

Taip, konkurencija didžiulė, tačiau telkėmės ne į tai. Neabejoju, kad tai viena priežasčių, kodėl nepaskendome rinkoje. Mes gerai žinojome, ką norime tai rinkai duoti: formules, kurios būtų sukurtos mokslininkų, pagrįstos vadinamojo auksinio standarto moksliniais tyrimais bei išvystytos mūsų pačių nuo A iki Z. Daugelis kosmetikos kompanijų naudojasi jau paruoštais ingredientų deriniais – kitaip tariant, perka jau suformuluotą produktą iš tiekėjų, miltelius sumaišo su vandeniu ir parduoda kaip savo. Tai – paprastas ir labai populiarus būdas, tačiau jis apriboja galimybę kurti, diegti inovacijas ir, kalbant akademikų kalba, „daryti mokslą“. Einant šiuo keliu kone neįmanoma kurti pridėtinę vertę pačiai industrijai, o būtent tai mes ir norėjome, ir tebenorime daryti.

Na, o grožio sritį paskatino pasirinkti dvi priežastys: viena – pragmatinė, kita – svarbesnė, susijusi su gerokai platesne atsakomybe. Pragmatinė priežastis ta, kad odos priežiūros industrija visuomet buvo ir bus aktuali. Mūsų oda – mūsų namai, ji susijusi su tuo, kaip jaučiamės žiūrėdami į veidrodį, ar pasitikime savimi, ar drąsiai susitinkame su pasauliu. Aš pati tai puikiai žinau – esu turėjusi odos problemų. Žinau, kaip sunku paaiškinti, kaip toks, rodos, nedidelis dalykas kaip spuogai ar po jų likę randeliai gali priversti jaustis. Tai supranti tik tada, kai susiduri pats. Atrodo, kad viskas, ką kiti mato pažiūrėję į tave, – tie „netobulumai“. Noriu prisidėti prie to, kad žmonės odos problemas galėtų įveikti lengviau. Taip pat ir prie supratimo, kad daug svarbiau negu kitų žvilgsniai – mūsų pačių žvilgsnis į save, kuris, nepriklausomai nuo mūsų odos būklės, turi būti toks, kokiu žvelgiame į mylimą žmogų. Neretai leidžiame sau kalbėti su savimi kaip su priešu. Noriu, kad su „MATH“ pagalba vartotojai keistų savo požiūrį ir odos priežiūros priemones pirktų kaip komplimentą savo odai, o ne priekaištą, kad ji nepakankamai tobula.

Svarbesnė priežastis – atsakomybė dukrai Jūrai Atėnei. Auginu mažą mergaitę ir noriu prisidėti prie pozityvių pokyčių, kurių ji galės patirti savo gyvenime. Noriu skatinti holistinį požiūrį į grožį, sveikatingumą, savivertę, amžių. Kaip jau sakiau, mano nuomone, kosmetika turėtų būti ne įrankis siekti tobulumo, o rūpesčio savimi forma. Savimi dėl savęs.

Apie mokslą kalbi su didele meile, savo įmonę pavadinai „MATH“ – matematika. Kodėl?

Man atrodo, kad visada taip mačiau pasaulį – per skaičius, santykius, dėsnius. Kol žiūrime į kompiuterio ekraną ir ten matome mygtukus, tekstus, spalvas, informatikai žiūrėdami ten pat matome vienetus ir nuliukus – kalbą, kuria jie skaito technologijų pasaulį. Taip ir aš savo santykį su pasauliu kuriu per skaičius, priežastinius ryšius ir t. t. Man visada norisi žinoti, kodėl. Noriu žinoti, kokie dėsniai ir kokie principai suka planetą ir kaip prisidėti išlaikant balansą.

Taip pat matau ir odą. Mūsų odos ir viso organizmo ląstelės – tobulos. Jos pasigamina tai, ko joms reikia, ko trūksta – pasiima iš aplinkos, ko per daug – pašalina. Kartais tie procesai išsibalansuoja. Tada aš noriu suprasti, kodėl taip nutinka ir kaip galima juos vėl atkurti. Tokia gyvybės matematika mane įkvepia. Labai paprasta į kosmetiką žiūrėti paviršutiniškai, bet aš ją matau kitaip. Kiekvienas produktas vienaip ar kitaip paveikia ląsteles. Savo produktais siekiame sugrąžinti jas į biologinio komforto zoną ir priminti, kaip daryti tai, ką jos ir sukurtos daryti.

Esi mama, vadovauji įmonei ar lieka laiko sau?

Taip, bet tik todėl, kad sąmoningai prioretizuoju laiką sau ir mylimiems žmonėms. Jau labai ilgą laiką savęs reguliariai paklausiu: „Ar tu gyveni gyvenimą, ar gyvenimas tave?“ Jei imu jausti įsijungiant autopilotą ir pasiduodant darbinei inercijai, sustoju ir peržiūriu prioritetus, įvertinu kelią, kuris nueitas, leidžiu sau pasidžiaugti viskuo, kas sukurta. Žinau, kad einu teisingu keliu, nes atsikėlusi ryte jaučiu įkvėpimą, o kai nejaučiu, susikuriu jį veikdama. Toks yra mano balansas. Ir dėl jo galiu jaustis laiminga.